PASIDAIRIUS PO BIRŠTONO KRAŠTO PILIAKALNIUS

piliak17Kiekvienus metus rudenį, kai visi švenčia Baltų dieną Nemuno kilpų regioninio parko direkcija kartu su Pagrąžinkime Lietuvą Birštono skyriumi kviečia pasidairyti po Birštono piliakalnius.
 
Kiekvienos kelionės metu ant lankomų piliakalnių uždegama simbolinė ugnis.  Ekskursijos metu vis daugiau Birštono svečių turi galimybę apsidairyti po apylinkę, sužinoti legendas ir padavimus apie naujas vietoves.
 
Birštono savivaldybėje yra skaičiuojami aštuoni piliakalniai, tik ne visus galime aplankyti, nes prie kai kurių ne tik  privažiuoti, bet ir prieiti sunku, pasilikę jie miško tankmėse laukia lankytojų.
 
Šiais metais pasiryžome aplankyti šešis piliakalnius, gal ne prie visų teko lengvai pakliūti, bet ryžtas nugali viską. 
Kelionė prasidėjo nuo Vytauto piliakalnio Birštone. Susirinkusiems buvo pristatyta kelionės programa ir trumpa piliakalnio istorija,  bet ne ta istorija, kurią pasakoja visi, o legendos, kurios yra pamirštos. Prieškaryje  ant šio piliakalnio buvo iškastas vandens rezervuaras ir demontuotas buvo tik 2003 metais. Visi žino, kad kadaise čia pilį buvo pasistatęs kunigaikštis Vytautas.  Pilyje lankydavosi kunigaikščiai ir didikai, atvykdavę medžioti į Žvėrinčiaus mišką. Pilis buvo prieglobsčiu nuo karų ir neramumų besislapstantiems, o 1473 metais joje gyveno karalius Kazimieras Jogailaitis su šeima, nes tuo metu siautėjo maro epidemija. Bet mažai kas esą girdėją, kad šį kalną vadina Užkeiktuoju. Apie Užkeiktą kalną sklando daug legendų, bet norisi papasakoti vieną. „Ganydami piemenys prie kalno pamatė kiaurymę ir nusprendė pažiūrėti kas ten yra. Piemenys iš senolių buvo girdėję, kad ten kariuomenė užsikasusi ir saugo miegančią karalienę.  Parinko patį mažiausią piemenuką, parišo virvę ir liepė eiti į kalno vidų. Kalno viduje piemenukas pamatė ant skrynios sėdinčią mergelę ir saugančią skrynioje auksą. Mergelė apdovanojo piemenuką, o šis  laimingai išėjęs iš kalno visiems papasakojo ką matė ir parodė gautus turtus. Vyresnieji taip pat užsimanė turtų, kiek gi galima piemeniu būti. Paeiliui pradėjo eiti po kalnu, bet nei vienas negrįždavo.“ Manoma, kad panelė visus nužudė, kad tie didelių turtų užsimanė. Kas žino kokius turtus kalnas slepia ir dabar, nes nėra atlikti išsamūs archeologiniai tyrinėjimai. Išklausę legendų ir pasakojimų tradiciškai visas būrys nešini fakelu užlipome ant piliakalnio.
 
Pasigrožėjome rudenišku  kraštovaizdžiu  nuo Vytauto piliakalnio ir  kelionę tęsėme  į Paverknius. 
Ant Verknės upės kranto lygumoje puikuojasi kalnelis. Atvykusius visada stebindamas savo didybe ir beveik lygiais 14 m aukščio šlaitais. Tai labiausiai ištyrinėtas Birštono savivaldybės piliakalnis. Atlikus tyrinėjimus buvo nustatyta, kad ant Paverknių piliakalnio stovėjusi pilis buvo du kartus sudeginta. Archeologas G.Zabiela tyrinėjimų metu rado stulpinės konstrukcijos gynybinės sienos liekanų, kirvukų ašmenų, strėlių antgalių, žiestos keramikos. Bet didžiausias lobis tai buvo apie 1 kg apdegusių žalvarinių papuošalų, žiedų, žvangučių, antkaklių. Buvo nustatyta, kad piliakalnyje  II tūkstantmečio pradžioje stovėjo pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Taip nustatė archeologai, o vietiniai gyventojai Paverknių piliakalnį vadina Ginkaus kalnu. Anot jų jis supiltas narsiam kunigaikščiui Ginkui, gynusiam gimtąją žemę. Kai kurie šį kalną Surakalniu vadina, nes jis stovi ant upės Verknės, kitaip dar vadinamos Verksnės kranto. Kiek išverktų ašarų ši upė nusinešė niekas suskaičiuoti negali. 
 
Pasigrožėję upės vingiu keliaujame ant dar vieno piliakalnio, esančio ant upės Verknės kranto, vadinamu Babronių. Kai kas šį piliakalnį vadina Pilies vardu. Šalia piliakalnio šimtmečius teka Narupio upelis savo vandenis atiduodamas Verknei. Piliakalnis dėl dabartinės savo formos vadinamas Ožnugariu. Jo šlaitų aukštis dėl apardymų siekia nuo 10 iki 25 metrų. Kažkada jis buvo ariamas, ir dėl to sunaikintas kultūrinis sluoksnis. 
 
Pabuvoję prie Verknės, grįžtame atgal link Birštono, bet būtinai turime užsukti į Nemajūnus. Čia kaip koks atsiskyrėlis dairosi aplinkui Nemajūnų piliakalnis, kitaip dar Pilale vadinamas. Piliakalnio šlaitai apie 10 m aukščio. Kai kuriuose šaltiniuose minima jog ant jo buvo įkurtos kapinaitės. Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad apie 1888 m. E.Volteris kasinėjo šalia piliakalnio ir rado senkapį XV-XVI a. ir atlikus kasinėjimus buvo surastos Romos monetos. Kai kur šis nedidelis kalnelis vadinamas Perkūnkalniu, bet užrašytų legendų apie jį dar nepavyko surasti, gal kai kurios nugulusios giliai tyrinėtojų stalčiuose ir neišvydo dienos šviesos, o gal gyvos tik kai kuriuose pasakojimuose. Piliakalnis netyrinėtas, o kažkada buvęs be medžių, per prabėgusius metus apaugo ir tapo į piliakalnį ne labai panašus. Dėka jaunų birštoniečių pradėtas šiais metais tvarkyti, bet dar didelis darbas jų laukia.
 
Keliaudami nepraleidžiame ir aplankome taip pat netyrinėtus piliakalnius. Tai Šaltinėnų ir Matiešionių. Šaltinėnų piliakalnio šlaitai siekia iki 12 m aukštį. Kol nebuvo atlikti žvalgomieji tyrimai piliakalniu buvo vadinamas šalimais esamas kalnelis. Jie abu kaip dvyniai ir aukščiu, ir forma. Vietiniai gyventojai jį vadina gražiu Šaltinėlių vardu. 2015 m buvo įregistruotas Matiešionių piliakalnis. Pasirodo, kad kai kurie senieji gyventojai šį piliakalnį dar vadina Bobos kalnu. Miškininkai senai įtarė, kad šis kalnelis gali būti piliakalniu, nes ne toliese yra surasti pilkapiai. Miškininkų spėjimai pasitvirtino, kai atvyko žvalgomoji ekspedicija. Piliakalnis apsaugotas dviejų, vasarą išdžiūvančių upelių. Šlaitai siekia nuo 10 iki 12 m aukščio. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Daug pastangų reikės kol ši vieta taps lankoma. Šalia piliakalnio auga Tūkstantmečio ąžuolynas ir čia šalimais  gimė baltistas Jonas Kazlauskas.   Pirminiai darbai šiame piliakalnyje jau atlikti: pastatyta rodyklė į piliakalnį, pravalytas takas, dalinai sutvarkyta piliakalnio aikštelė. Bet tai tik didelių darbų pradžia. Sutvarkius piliakalnį atsirastų dar vienas lankomas kompleksas. 
 
Neaplankėme šioje kelionėje dar dviejų piliakalnių: Šilėnų ir Pelėšiškių . Šilėnų piliakalnis yra miške neprivažiuojamoje dalyje, o per nuvirtusius medžius ir krūmynus sunkoka iki jo prasibrauti. Pelėšiškių piliakalnis atrastas tik 2016 metais ir kol negauta tiksli archeologų išvada sunkoka surasti jo vietą, nes ant Nemuno kranto yra keletas kalnelių, kurie nuolat miškininkams neduoda ramybės, tai kuris tiksliai yra piliakalnis reikės palūkėti archeologų išvadų.  Kai bus gauti tikslūs duomenys būtinai paskelbsime, kad ištroškusiems nuotykių būtų galimybė pirmiesiems jį aplankyti. 
Savo kelionę po piliakalnius baigėme sukurdami laužą ant Matiešionių piliakalnio. Prie jo mus pasitiko šalia jo gyvenantis Virginijus Kazlauskas, kuris visus keliautojus pavaišino dzūkiškomis bandomis. 
 
Ant kiekvieno piliakalnio ne tik uždegėme aukurus, bet ir sudainavome po  Laimutės Raugevičienės parinktą tai progai tinkamą dainą. 
 
Kiti metai -2017 m. paskelbti piliakalnių metais, tikime ir mes, kad sulauksime didesnės pagalbos tvarkant ir prižiūrint šiuos kalnelius-piliakalnius, kurie  turi ne tik savo senąją  istoriją, legendas, bet norisi, kad būtų kuriamos ir naujos ateities kartoms.
 
Dėkojame visiems keliavusiems ir prisidėjusiems prie šios jau tradicine tapusios kelionės. Smagu kai kiekvienus metus būrys didėja ne tik keliaujančių birštoniečių, bet nuolat prisideda atvykusių svečių. 
 
R.Milušauskienė
piliakal17-8
piliakal17-4
piliakal17-3
piliakal17-2
 
piliak17-1

Kalendorius

Rugpjūtis 2017
Pr A T K P Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31 1 2 3

Nuorodos


m0

keliauk-kitaip

baneris

kaimo statyba