Laikas šventinti duonelę

duonos dienaVasario 5-ąją, minima šv. Agotos diena. Tradiciškai tą dieną bažnyčioje šventinama  duona. Jos sudžiūvęs kriaukšliukas protėvių visus metus buvo laikomas garbingiausioje namų vietoje - virš krikštasuolės, prie šventųjų paveikslų.
Mūsų bočiai tikėjo, kad bažnyčioje  pašventinta duona saugo nuo gaisro, ligų, blogos akies, gyvatės įkandimo, gydo žaizdas.  
Žmonės tikėjo, kad nužiūrėtoms karvėms prie ragų pririšus drobinį maišelį su duonos gabalėliu bus grąžintas skanus ir geras pienas. 
Krikščionybės laikais šv. Agotos dieną pašventinta duona kilus gaisrui buvo metama į ugnį tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Tokios duonos gabaliuką dėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Išleisdama sūnų į kariuomenę ar šiaip tolimą kelionę, motina trupinėlį šv. Agotos duonos užsiūdavo jo marškinių kamputyje - tikėdama, kad ji saugos sūnų nuo kulkos ar kitų nelaimių.
 
Kai kuriuose miesteliuose ir kaimuose  buvo statomos koplytėlės šv. Agotai, kad saugotų visus namus nuo gaisrų. 
Šiandien dažnas vairuotojas šv. Agotos duonos vežiojasi savo automobilyje, o turistas įsimeta į kelioninį krepšį, kad nelaimės kelyje aplenktų.
 
Agotos diena krikščionybėje pakeitė pagonių minėtą Gabijos - ugnies ir namų židinio deivės - šventę. 
Šie vardai dažnai buvo maišomi kartu - vakarais gesindami ugnį židinyje lietuviai kalbėdavo maldą: "Agota Agotėle, Gabija Gabijėle, užklota gulėk, po pelenais žėrėk, po namelius nevaikščiok“. 
 
Susipynę krikščionybės ir senojo baltų tikėjimo papročiai - būdingas lietuvių etninės kultūros reiškinys.
 
Patariama, visada kišenėlėje nešiotis šv. Agotos duonos gabalėlį, nesvarbu kur tu vyktum ar ką veiktum,  kad būtum apsaugotas nuo visų nelaimių.
 
Parengė: R.Milušauskienė

Kalendorius

Rugpjūtis 2017
Pr A T K P Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31 1 2 3

Nuorodos


m0

keliauk-kitaip

baneris

kaimo statyba