Apsilankė

joomla analytics 

Gamtinė geografija


Apie parką

      Nemunas ne tik didžiausia Lietuvos upė. Kažkada jis buvo svarbus vandens kelias, maitintojas, tautos gynėjas. Dabar – turistinių išteklių šaltinis, neatskiriamas Lietuvos kraštovaizdžio elementas ir istorinės atminties saugotojas.

Įdomiausias Nemunas vidurupyje. Tai ypač vertinga, nepaprasto grožio apie 60 km ilgio upės atkarpa. Jau daugiau kaip prieš 70 metų buvo svarstyta, kad čia reikėtų įkurti Tautos parką. Ir tik 1992 m. buvo įsteigtas Nemuno kilpų regioninis parkas.

Regioninio parko plotas 250 km2 (25 171 ha). Net 69 % ploto užima miškai (garsusis Punios šilas su rezervatu, Prienų šilas, Siponių miškai ir kt.). Parke yra 18 draustinių, daug vertingų istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Lankydami tokias istorines vietas kaip Punia ir Birštonas, turistai gali pasigėrėti nuostabiais upės vingių ir slėnio vaizdais. 

Parkas apima dalį Birštono, Prienų r. ir Alytaus r. savivaldybių.

 

Pažintis su Didžiosiomis Nemuno kilpomis 

 MG 8794           “Kuris lietuvis nežino Nemuno kilpų? Pakanka tik pažvelgti į Lietuvos žemėlapį, kad pstebėtum tą keistą gamtos stebuklą” – rašė 1929 metais profesorius Steponas Kolupaila, žymus hidrologas, daugelio monografijų autorius, mokslininkų dar vadinamas “žmogumi, mylėjusiu Nemuną”.  Kodėl tykiai ir ramiai kelis šimtus kilometrų vingiavusi didžiausia mūsų upė vidurupyje, iki žiočių likus tik 348 kilometrams, pradeda įmantriai rangytis lyg gyvatė, vieną po kitos riesti kelias stambias kilpas? “Nemuno kilpos nuo seno buvo sunkiai suvokiamos, klaidžios, baugindavo ankstyvųjų laikų upeivius. Ši sritis nuo seno labai miškinga, tad plaukdamas Nemunu žmogus atsiduria jam nesuprantamoje upės nelaisvėje."

 

     Lietuvos užkariautojai, plūstantys iš Vakarų, apie Didžiąsias kilpas sužinojo palyginti vėlai – net kruopščiai parengtame 1613 metų T. Makovskio ir K. Radvilos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje šios kilpos nepažymėtos.

Pirmą kartą jos “pastebėtos” tik XVIII amžiaus antros pusės žemėlapiuose, jas pažymėjo Siponių dvaro žemių planų sudarytojai 1777 m., nors ir neatspindėdami tikrosios topografinės padėties.  

  • Istorikas T. Narbutas, buvęs Nemuno tyrimų komisijos pirmininku, aprašė Kilpas 1805 metais.
  • Kiek vėliau, 1858 metais, plačiai aprašė vietovę, jos naujausią istoriją ir papročius Jundeliškių dvare (dar vadinamas Paverknių, Ustronės dvaru) gyvenęs gydytojas ir rašytojas S. Moravskis. Jis keliavo Nemunu nuo Merkinės iki Kauno, stebėdamas gamtą, žmonių gyvenimą, kaupdamas kultūrinio paveldo duomenis. Leidinyje “Teka Wilenska” jo paskelbtas išsamus darbas “Nuo Merkinės iki Kauno” (“Od Merecza do Kowna”) yra vienas išsamiausių iš senųjų Kilpų aprašymų.
  • Dar ilgesnei kelionei ryžosi lenkų archeologas ir paveldo tyrinėtojas Z. Gliogeris, praplaukęs upe nuo Gardino iki Kauno. 1888 metais jis parengė knygą “Kelionė Nemunu” (“Podroê Niemnem”), išleistą Varšuvoje. Būdamas ne tik mokslininku, bet ir geru dailininku, Z. Gliogeris paliko didelės istorinės vertės piešinių, vaizduojančių Punios piliakalnį, seną svirnelį Stražiškių kaime ir kitas Nemuno krantų įdomybes. Ne mažiau įdomūs žmonių gyvenimo aprašymai, jiems būdingas vietinio kolorito pojūtis bei tikslumas aprašant detales.
  • Nemuno kilpas aprašo žymus lenkų rašytojas V. Sirokomlė (tikroji pavardė L. Kondratovičius). Duomenų apie Nemuno kilpas randame dviejų tomų leidinyje “Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą”, išleistame 1857-1860 metais Vilniuje bei Nemunui skirtoje knygoje “Nemunas nuo versmių iki žiočių” ( “Niemen od ýródeł du ujúcia”), išleistoje Vilniuje 1861 metais, likus metams iki autoriaus mirties.

Kalendorius

Balandis 2017
Pr A T K P Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nuorodos


m0

keliauk-kitaip

baneris

kaimo statyba