Apsilankė

joomla analytics 

Geologinė sandara

     Nemuno kilpų regioninio parko teritorija yra proterozojaus kristalinio pamato Baltarusijos-Mozūrijos anteklizės vakariniame šlaite, Vidurio Lietuvos įlinkyje. Kristalinis proterozojaus pamatas, sudarytas iš gneisų, amfibolitų ir kristalinių skalūnų, slūgso 800 m gylyje. Virš jo suklota stora priekvarterinių ir kvarterinių nuogulų danga.

      Priekvarterinių darinių storymę ties Prienais sudaro kambro, ordoviko, apatinio ir viršutinio silūro, permo, triaso, juros, kreidos sistemų nuogulos. Storiausi viršutinio silūro klodai.

    Priekvarterinių nuogulų paviršiuje slūgso viršutinės kreidos konjakio arba turonio aukšto dariniai. Pietinėje ir pietvakarinėje parko dalyje - kreida ir kreidingi mergeliai, centrinėje dalyje ties Birštonu - kreida, kreidingi mergeliai ir molingos klintys, šiaurinėje ir šiaurės rytinėje parko dalyje - kreida, kreidingi mergeliai, mergeliai ir molingos klintys.

    Kvartero nuogulų storis kinta nuo 14 m (prie Pelekonių) iki 178 m (vakariau Prienų). Didžiausias storis paleoįrėžiuose, ypač kai jie sutampa su dabartinėmis vandenskyromis. Nemunas perskrodžia vėlyvuoju ledynmečiu tyvuliavusių marių suklostytus juostuotuosius molius - varvas (10 m storio sluoksnis), po jais slūgsančią visą paskutiniojo apledėjimo moreną (apie 20-30 m storio) ir dar giliau esančius tarpmoreninius smėlius. Vietomis Nemunas pasiekia priešpaskutiniojo (Dnepro) apledėjimo morenos sluoksnius. Škėvonių atodangoje (vakariau Birštono) matyti išlikusi tarpledynmečio dūlėjimo pluta.

     Vakarinės parko dalies paviršių dengia zandriniai (ledyno tirpsmo vandenų sunešti) smėliai arba žvirgždai, slūgsantys ant limnoglacialinių aleuritų (ant prieledyninio baseino suklostytų dalelių sankaupų). Šiaurės vakarinėje dalyje vyrauja limnoglacialiniai smėliai, likusioje regioninio parko teritorijoje - limnoglacialiniai moliai.

 

dsc04437skevoniu atodanga 4 mg 0792

Kalendorius

Kovas 2017
Pr A T K P Š S
27 28 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31 1 2

Nuorodos


m0

keliauk-kitaip

baneris

kaimo statyba