Apsilankė

joomla analytics 

ISTORINĖS VIETOS

Dvarai, dvarvietės, parkai

Istorinė medžiaga rodo, kad parko teritorijoje būta stambių dvarų (Birštono, Prienų, Punios, Siponių) bei smulkesnių (Jundeliškių, Šmitiškių, Babronių, Panemunio). Turizmo požiūriu svarbūs tie, kuriuose išlikę vizualiai patrauklūs fragmentai.

revuona004Prienų dvarvietės teritorijoje stovi mūrinis malūnas, statytas XIX a. pradžioje. Veikęs iki  7-ojo dešimtmečio, vėliau buvo rekonstruotas – įkurtas viešbutis „Revuona“. Viešbutis seniai nebeveikia, tačiau pats pastatas yra vienas įspūdingiausių mieste. Iš vienos pusės jį supa Nemunas, iš kitos parkas, šalia piliavietė. Tai svarbiausia istorinė Prienų miesto dalis, nuo čia prasideda pažintis su šia vietove. (Dvaras įsikūrė XVI a.)

Siponių dvaro likęs griūvantis didelis raudonų plytų tvartas, graži senų medžių alėja ir nedidelė dalis parko susiponiu dvar aleja09 įspūdinga liepa. Teritorija – privati nuosavybė. (Istoriniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo XVI a.)

Jundeliškių dvaro išlikę kuklūs mediniai rūmai, tarnautojų namas, kumetynas ir mūrinės karvidės, statytos tarpukariu. Visuose namuose įrengti butai. Dvaras minimas nuo XVI a., XIX a. priklausė Moravskių giminei. Parkas užima 4 ha, išlikusi ilga, siaura liepų alėja, labai aukštų, gražių pavienių liepų. Paskutinis dvaro savininkas J. Vėbra rūpinosi parko  išplėtimu, prisodino Kinijos riešutmedžių, kitų augalų.

Birštono Vytauto parkas kurtas keliais etapais: manoma, kad užveistas Jiezno dvarininko I. Kvintos iniciatyva 1874 m., 1928-1935 m. gražintas visuomenės jėgomis, pradėtas pertvarkyti 1936-1937 m., 1969 m. išplėsta teritorija (pagal architektės D. Juchnevičiūtės projektą). Parko plotas - 12 ha.

birstono-parkas1vytauto parkas 05revuonos parkas

 Žymių žmonių tėviškės

kazlausko teviske 01Birštono seniūnijoje Matiešionių kaime yra kalbininko, pasaulinio garso baltisto, profesoriaus Jono Kazlausko (1930-1970) tėviškė. Senųjų pastatų neišlikę (jie buvo nugriauti melioracijos metu), tačiau šalia naujoje sodyboje įsikūrė J. Kazlausko brolio šeima. Sodybvietėje yra paminklinis akmuo (1984 m.), J. Kazlausko medinė skulptūra (I. Užkurnys, 1990 m.),  8 stogastulpiai, pastatyti Prienų medžio meistrų, akmeninis Saulės ratas(1996 m.). Tėviškė yra labai vaizdingoje vietoje, kasmet joje paminima kalbininko gimimo arba tragiškos žūties diena.

 

Kapinės, žymių žmonių kapai

Parko teritorijoje yra 16 kapinių, iš kurių 9 neveikiančios (tame tarpe trejos žydų) ir 7 veikiančios.

Birštono neveikiančios kapinės yra miesto centre, užima 90 arų, aptvertos akmenų tvora. Yra nemažai išlikusių medinių kryžių, pastatyta ir naujų, o nykių betono ar granito paminklų palyginti nedaug, Dideli, puošnūs paminklai, dailios metalinės tvorelės turi meninę vertę. Palaidoti Birštonui nusipelnę žmonės: knygnešys K. Sviderskis, kunigai P. Sakalauskas ir K. Meškėnas, girininkas A. Katelė.

Nedideliuose Alksniakiemio, Panemunio, Naudžiūnų, Žemaitkiemio, Uosos senkapiuose paminklų nelikę arba tik jų pėdsakai.

Istorine ir menine prasme įdomios veikiančios Nemajūnų, Punios, Gudakalnio ir Prienų-Birštono kapinės: 

Nemajūnų kapinės įkurtos 1847 m. akmenų tvora aptvertos 1888 m. Apie tai byloja užrašas ant kapinių vartų stulpo. Šiam darbui Siponių dvarininkė paaukojo 3909 rublius, kitus surinko parapijiečiai. Kapinės vertingos tuo, kad jose daug išlikusių medinių dzūkiškų kryžių, nykstantys talpinami į koplyčią, dviejų senų kryžių padarytos kopijos. Naujesnius medinius kryžius sukūrė vietiniai meistrai Antanas Bartusevičius, Adomas Bunevičius, Vladas Padegimas, Antanas Venslavičius, Antanas Mankauskas.

Kapinėse palaidotas veterinarijos mokslų pradininkas nepriklausomoje Lietuvoje Elijošius Nonevičius (1863-1931). Ilgai gyvenęs Nemajūnuose, jis daug nusipelnė šiam kraštui, buvo įsteigęs stipendiją gabiems studentams, veltui gydydavo neturtingų valstiečių gyvulius.

Ryškiausias Nemajūnų kapinių akcentas – koplyčia. Joje palaidotas S. Moravskis.

Punios kapinės menotyrininkų vertinamos dėl senų ir naujų medinių paminklų gausos. Juos kūrė Adomas Bunevičius, Virgilijus Bučius, Saulius Lampickas.

Prienų-Birštono kapinėse palyginti nemažai medinių paminklų. Yra apie 90 kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, skulptūrinių kompozicijų. Jie sukurti naujosios kartos meistrų Algimano Sakalausko, Kęstučio Grigonio, Jono Černevičiaus, Ginučio Dūdaičio, Tomo Stambrausko ir kt. Yra Ipolito Užkurnio, Kuzmos darbų.

Kapinėse palaidotas poetas, knygnešys, aušrininkas Jonas Mačys-Kėkštas (1867-1902). 1974 m. jam pastatytas paminklas (skulpt. A. Kynas).

Šalia tako vienoje eilėje yra trijų žymių Prienų žmonių palaikai: ilgamečio Prienų gydytojo, Birštono kurorto direktoriaus Juozo Brundzos (1870-1954), Prienų „Žiburio“ gimnazijos įkūrėjo kunigo Felikso Martišiaus (1879-1955), inžinieriaus, Štuthofo konclagerio kalinio Antano Šapalo (1911-1945).

Gudakalnio kapinaitėse iš naujo pradėta laidoti neseniai. Jos yra Nemuno ir Verknės santakoje, labai vaizdingoje vietoje.

 

Rezistencijos kovų vietos, paminklai  

Parko teritorijoje daug didelių miškų. Pokaryje juose gyveno, slėpėsi, kovojo ir žuvo Lietuvos partizanai. Atkūrus Nepriklausomybę jie prikelti iš užmaršties, mūšių ar žuvimo vietose pastatyti kuklūs paminklai.

Birštone pastatytas paminklas iš monolito (1991 m.). Čia būdavo niekinami ir užkasami partizanų kūnai. Ant paminklinių lentų užrašytos 38 pavardės.

Birštono seniūnijoje Naudžiūnų kaime pastatytas medinis kryžius su užrašu: „Lietuvos partizanams atminti. Jurgis Palionis, Vincas Daunoravičius. 1954 08 14“. Tai paskutiniųjų Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų žuvimo vieta.

Prienų šilo 54 kvartale, šalia kelio Kaunas-Alytus 1993 m. buvo perlaidota keturiolikos partizanų palaikai, surasti raiste. Tą vietą žymi šlifuoto akmens paminklas.

Medinis kryžius 88 kv. žymi trijų Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų žuvimo vietą. 1946 m. spalio 5 d. jie susisprogdino, kad nepaimtų gyvų.

Atstatytas bunkeris 74 kvartale. Jame 1953 02 04 stribų užkluptas nusišovė Pietų srities partizanų vadas Sergijus Staniškis („Litas“).

Prie Paduoblio kaimo, 94 kv. 1999 m. pastatytas šlifuoto akmens paminklas toje vietoje žuvusiam partizanui.

Medinis kryžius pastatytas prie buvusios partizanų slėptuvės 69 kv.

Trakelių miške  65 kv.du paminklai žymi nežinomų partizanų kapavietes.

Punios šile ant Nemuno kranto stovi metalinis kryžius su užrašu: „Geriau mirti laisvam, nei vergauti gyvam. Vladas Kuprevičius. Astra-Šernas. 1945.VI.27“

Vietą, kurioje 1947 m. rugpjūčio 11 d. žuvo Dainavos apygardos partizanų štabo vyrai, žymi autentiškai atstatyta žeminė ir kryžius.

Kuklūs paminklai pastatyti partizanų žuvimo vietose Rūdupio, Pociūnų kaimuose.

 

 

Kalendorius

Birželis 2017
Pr A T K P Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 1 2

Nuorodos


m0

keliauk-kitaip

baneris

kaimo statyba