Advokato atstovavimas teisme nėra privalomas kiekvienoje byloje. Daugelyje civilinių ginčų žmogus gali savo bylą vesti pats, tačiau yra procesų ir konkrečių situacijų, kai įstatymas nustato specialius atstovavimo reikalavimus arba gynėjo dalyvavimas tampa būtinas. Todėl vien iš to, kad gautas teismo šaukimas, negalima spręsti, jog būtinai reikia samdyti advokatą.

Kitas klausimas – ar savarankiškas dalyvavimas konkrečioje byloje yra praktiškas. Teisė pačiam ginti savo interesus dar nereiškia, kad kiekvieną ginčą verta spręsti be profesionalios teisinės pagalbos.

Civilinė byla: kada galima atstovauti sau?

Civilinio proceso kodeksas numato, kad asmenys savo bylas teisme gali vesti patys arba per atstovus. Taigi, pavyzdžiui, vien dėl ginčo dėl skolos, sutarties, turto ar kito civilinio klausimo advokatas automatiškai netampa privalomas.

Tačiau teismo procesas nėra vien dalyvavimas posėdyje. Šaliai gali reikėti parengti ieškinį ar atsiliepimą, pateikti įrodymus, suformuluoti reikalavimus, reaguoti į kitos šalies argumentus ir nepraleisti procesinių terminų. Todėl sprendžiant, ar atstovauti sau, verta vertinti ne tik teisę tai daryti, bet ir bylos sudėtingumą.

Situacija tampa dar specifiškesnė pasiekus kasacinę instanciją. Civilinio proceso kodekse kasaciniam skundui nustatyti specialūs reikalavimai. Pavyzdžiui, fizinio asmens kasacinį skundą paprastai surašo advokatas, tačiau įstatymas numato išimtį fiziniam asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. 

Tai geras pavyzdys, kodėl atsakymas į klausimą „ar man būtinas advokatas?“ gali pasikeisti tai pačiai bylai pereinant į kitą proceso stadiją.

Baudžiamajame procese yra atvejų, kai gynėjas būtinas

Baudžiamosiose bylose galioja kitokia logika. Baudžiamojo proceso kodeksas konkrečiai išvardija situacijas, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Tarp jų yra bylos, kuriose įtariamasis ar kaltinamasis yra nepilnametis, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali tinkamai pasinaudoti teise į gynybą arba nemoka proceso kalbos. Gynėjo dalyvavimas taip pat būtinas, kai nagrinėjama byla dėl nusikaltimo, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kai sprendžiamas suėmimo klausimas ar asmuo yra suimtas, taip pat kitais BPK nustatytais atvejais. 

Svarbu, kad sąrašas tuo neapsiriboja. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba teismas gali pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu ir kitomis aplinkybėmis, jeigu be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės bei teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami. 

Taigi baudžiamajame procese profesionali gynyba tam tikrose situacijose nėra vien žmogaus pasirinkimas.

„Neprivalomas“ nereiškia „nereikalingas“

Tai bene svarbiausias skirtumas. Galima išskirti tris situacijas:

Situacija	Ką tai reiškia?
Atstovavimas neprivalomas	Asmuo gali pats vesti bylą
Atstovavimas neprivalomas, bet byla sudėtinga	Verta įvertinti profesionalios pagalbos naudą
Gynėjo ar kvalifikuoto atstovo dalyvavimą lemia įstatymas	Reikia vadovautis konkrečiam procesui nustatytomis taisyklėmis

Advokato pagalba gali būti aktuali, kai ginčas susijęs su didelės vertės turtu, sudėtingomis sutartimis, šeimos santykiais, verslo konfliktais ar baudžiamąja atsakomybe. Profesionalus atstovas gali ne tik kalbėti teismo posėdyje, bet ir padėti įvertinti bylos perspektyvą, parengti procesinius dokumentus, susisteminti įrodymus bei suformuluoti teisinius argumentus.

Ieškant tokios pagalbos galima kreiptis į individualiai dirbantį advokatą arba advokatų kontorą. Informaciją apie vieną iš teisinių paslaugų teikėjų galima rasti https://jurica.lt/. Pats pasirinkimas turėtų priklausyti nuo konkretaus ginčo pobūdžio, reikalingos kompetencijos ir būsimo proceso apimties, o ne vien nuo kontoros dydžio ar pavadinimo.

Kaip nuspręsti prieš prasidedant bylai?

Prieš renkantis, ar teisme dalyvauti savarankiškai, pirmiausia reikia nustatyti bylos rūšį, savo procesinį statusą ir proceso stadiją. Tai, kas leidžiama pirmosios instancijos civilinėje byloje, nebūtinai taip pat taikoma kasaciniame procese. Lygiai taip pat civilinės bylos atstovavimo taisyklių negalima automatiškai perkelti į baudžiamąjį procesą.

Jeigu įstatymas profesionalaus atstovo nereikalauja, tuomet jau galima vertinti praktinius kriterijus: bylos sudėtingumą, galimas teisines ir finansines pasekmes, įrodymų kiekį bei savo galimybes tinkamai parengti procesinius dokumentus. Taigi advokato būtinumas ir advokato naudingumas yra du skirtingi klausimai – ir prieš teismo procesą verta atsakyti į abu.