Organizmo „detoksikacijai“ nereikia periodiško sulčių pasninko, specialios arbatos ar kelių dienų valymo programos. Sveikame organizme medžiagų apykaitos produktų apdorojimas ir pašalinimas vyksta nuolat: kepenys chemiškai apdoroja įvairias medžiagas, inkstai filtruoja kraują ir su šlapimu pašalina atliekas bei vandens perteklių, o virškinimo sistema taip pat dalyvauja šalinant tai, ko organizmui nereikia. Inkstų filtravimo funkciją išsamiai aprašo JAV Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas (NIDDK).
Todėl praktiškesnis tikslas yra ne „išvalyti toksinus“, o sudaryti sąlygas šioms sistemoms normaliai veikti. Kasdieniai įpročiai čia svarbesni už trumpalaikį detoksikacijos režimą.
5 dalykai, kurie turi daugiau prasmės nei „detox“ dieta
1. Valgyti įvairiai, o ne drastiškai riboti maistą. Daržovės, vaisiai, ankštiniai, viso grūdo produktai, riešutai ir sėklos suteikia skaidulų bei įvairių mikroelementų. Britų dietologų asociacija (BDA) pabrėžia, kad nėra vieno vaisiaus ar daržovės, kuris turėtų stebuklingą „valomąjį“ poveikį – svarbi bendra mitybos įvairovė.
2. Gerti pakankamai skysčių, bet nebandyti organizmo „praplauti“. Inkstai šalina atliekas ir vandens perteklių, tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad kuo daugiau vandens išgeriama, tuo intensyviau vyksta „detoksikacija“. BDA įspėja, kad perteklinis vandens vartojimas taip pat gali būti pavojingas.
3. Riboti alkoholį. Užuot ieškojus produkto, kuris tariamai „valo kepenis“, prasmingiau mažinti tai, ką kepenims tenka apdoroti. BDA būtent alkoholio ribojimą mini tarp racionalių sveikos gyvensenos pasirinkimų, priešpriešindama jį trumpalaikėms detox programoms.
4. Nepamiršti judėjimo ir miego. Gera savijauta po vadinamojo detox režimo kartais priskiriama vien specialiam gėrimui ar dietai, nors tuo pačiu žmogus gali būti pradėjęs geriau miegoti, mažiau vartoti alkoholio, daugiau judėti ir valgyti daugiau šviežio maisto. BDA atkreipia dėmesį būtent į šį skirtumą.
5. Skaidulas didinti per maistą. Ankštiniai, daržovės, vaisiai ir viso grūdo produktai padeda palaikyti įprastą virškinimo sistemos veiklą. Tai daug konkretesnis tikslas nei abstraktus pažadas „pašalinti toksinus“.
O kur čia vieta „detox“ mišiniams?
Žodis „detox“ ant produkto pakuotės savaime neįrodo, kad produktas pašalina iš organizmo neįvardytus toksinus. BDA detox dietas ir įvairius „valymui“ skirtus produktus vertina kritiškai: organizmas turi savo atliekų apdorojimo bei šalinimo sistemas, o teiginiams apie specialių dietų ar gėrimų gebėjimą jas pakeisti trūksta tvirto mokslinio pagrindo.
Dėl to įvairūs augaliniai mišiniai prasmingiau vertinami pagal jų realią sudėtį, o ne pagal žodį „detox“. Jei žmogus renkasi DETOX mišinys tipo produktą, verta perskaityti ingredientų sąrašą, vartojimo rekomendacijas ir įvertinti, ką konkretūs ingredientai papildo kasdienėje mityboje. Tokio produkto nereikėtų laikyti kepenų ar inkstų funkcijos pakaitalu arba priemone, galinčia „atšaukti“ nesubalansuotos mitybos ar gausaus alkoholio vartojimo poveikį.
Čia svarbus ir platesnis principas: maisto papildas ar miltelių mišinys gali būti mitybos dalis, tačiau jo pavadinimas nepakeičia fiziologijos.
„Detox“ pažadas ir realus organizmo procesas – ne tas pats
Marketingo kalboje „detoksikacija“ dažnai apibūdinama neaiškiai: kalbama apie susikaupusius „toksinus“, tačiau nepasakoma, kokios konkrečiai medžiagos turimos omenyje, kaip jos išmatuotos ir kokiu mechanizmu produktas jas turėtų pašalinti. Būtent tokias plačias interpretacijas verta vertinti atsargiai.
Medicinoje toksinės medžiagos ir apsinuodijimas yra konkretūs dalykai, o jų gydymas nėra tas pats, kas populiarioji „detox“ dieta. Kasdienėje sveiko žmogaus fiziologijoje atliekos pašalinamos nuolat. Pavyzdžiui, NIDDK nurodo, kad inkstai filtruoja kraują, pašalina atliekas ir vandens perteklių, padeda reguliuoti rūgščių bei mineralinių medžiagų pusiausvyrą.
Todėl natūralus organizmo procesų palaikymas atrodo gana neįspūdingai: įvairi mityba, pakankamas skysčių vartojimas pagal individualius poreikius, reguliarus fizinis aktyvumas, miegas ir saikingas alkoholio vartojimas. Būtent dėl to šie įpročiai yra svarbesni už trumpą „valymosi kursą“ – jie palaiko organizmą nuolat, o ne kelias pasirinktas dienas per metus.
