Paveldėtas žemės sklypas šeimoje iš pradžių gali atrodyti kaip gana paprastas turtas. Vienam atiteks dalis prie kelio, kitam žemė prie miško, o likusią teritoriją gal kada nors parduosime. Popieriuje susitarti lengva. Nemalonumai prasideda išėjus į lauką ir bandant suprasti, kur tiksliai baigiasi viena nuosavybė bei prasideda gretimas sklypas.
Sena tvora nebūtinai žymi oficialią ribą, prieš keliolika metų įkaltas kuolas nėra nekintamas orientyras, o šeimos prisiminimas apie tai, „kur senelis visada ardavo“, nėra kadastro duomuo. Registrų centras nurodo, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus nustatomos bei, jei reikia, riboženkliais pažymimos sklypo ribos, apskaičiuojamos koordinatės ir parengiama kadastro duomenų byla.
Riba žemėlapyje ir tvora kieme gali papasakoti dvi istorijas
Įsivaizduokime šeimą, paveldėjusią tėvų žemę. Vienas paveldėtojas planuoja savo dalyje statytis namą, kitas norėtų sklypą parduoti. Visi sutaria gražiai, kol matininkas atvyksta į vietą ir paaiškėja, kad dešimtmečius stovinti tvora nėra ten, kur tikėtasi.
Toks netikėtumas gali pakeisti planuojamų dalių formą, privažiavimą ar teritorijos naudojimą. Todėl prieš dalijimą sklypo kadastriniai matavimai tampa praktišku būdu remtis oficialiais duomenimis, o ne šeimos atmintimi.
NŽT skelbiamuose ribų ženklinimo procesuose matyti, kad nustatant bendras ribas kviečiami ir gretimų sklypų savininkai ar paveldėtojai. Tai gerai parodo, jog sklypo riba nėra klausimas, kurį savininkas visada gali nuspręsti pats sau.
Dalijant paveldėtą žemę neužtenka nubrėžti linijos
Šeimos susitarimas, kad „ši pusė bus mano, ši tavo“, dar nesukuria dviejų atskirų registruotų sklypų. Registrų centras nurodo, kad kadastriniai matavimai atliekami ir tada, kai formuojami nauji sklypai, esamas sklypas padalijamas, atidalijamas ar kitaip pertvarkomas.
Pagal galiojančią praktiką sklypų padalijimui ar atidalijimui gali būti reikalingas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. NŽT skelbiamuose projektuose vienas iš aiškiai nurodomų tikslų yra sklypo padalijimas į du ar daugiau atskirų sklypų, o su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai vykdomi per ŽPDRIS.
Dėl to geriausia visą procedūrą vertinti kaip kelių susijusių darbų seką, o ne kaip vieną matininko apsilankymą.
Seni riboženkliai gali sutaupyti nemažai klausimų
Jeigu sklypas anksčiau tiksliai išmatuotas, ribos aiškios, dokumentai sutvarkyti ir riboženkliai išlikę, paveldėtojams startinė situacija geresnė. Kai vietoje riboženklių nebėra arba ankstesni duomenys nepakankamai tikslūs, matininkui tenka atkurti ribas pagal turimą medžiagą bei galiojančius kadastro duomenis.
Registrų centro aprašyme nurodoma, kad matavimų metu nustatomos ribos, rengiami planai, fiksuojami apribojimai ir formuojama elektroninė kadastro duomenų byla.
Šioje vietoje verta neskubėti. Viena klaidingai suprasta riba vėliau gali tapti gerokai nemalonesniu klausimu, kai vienas paveldėtojas jau pardavė savo dalį naujam savininkui.
Privažiavimas kartais tampa svarbesnis už papildomą arą
Dalijant žemę žmonės natūraliai žiūri į plotą: kad kiekvienam tektų kuo sąžiningesnė dalis. Tačiau gyvenime labai daug reiškia sklypo forma ir galimybė prie jo patekti.
Gražiai atrodanti dalis sklypo gale gali tapti daug mažiau patraukli, jei iki jos nėra tinkamo privažiavimo. Todėl būsimas dalis verta vertinti pagal realų naudojimą, esamus kelius, statinius ir kitus registruotus duomenis.
Formavimo ir pertvarkymo projektai skirti sklypų riboms keisti bei naujiems sklypams formuoti pagal nustatytas procedūras, todėl dalijimo planą verta aptarti dar prieš šeimai galutinai nusprendžiant, kam atiteks kuris kampas.
Geras matavimas gali išsaugoti ir gerus santykius
Paveldėtas turtas dažnai turi emocinį svorį. Tai senelių žemė, vaikystės sodyba ar vieta, kur šeima praleido dešimtmečius. Dėl kelių metrų ginčytis su broliu ar seserimi nenori niekas.
Būtent todėl ribas verta išsiaiškinti dar tada, kai visi kalbasi ramiai. Matininko darbas nepakeičia šeimos susitarimo, tačiau suteikia jam aiškų pagrindą.
Kai žinoma, kur realiai yra sklypas, kokio jis ploto ir kaip jį galima pertvarkyti, dalijimasis tampa daug paprastesnis. Ir tada sprendžiama jau ne pagal seną tvorą ar prisiminimus, o pagal duomenis, kuriuos vėliau galima naudoti registruojant, parduodant ar planuojant kiekvieną naujai suformuotą sklypą.