Būna taip: praleidžiate šeštadienio rytą tvarkydami, dulkes nuvalote, grindis išplaunate, o vakare miegamasis vėl atrodo lyg per jį būtų praėjęs viesulas. Problema beveik niekada nėra tvarkymas. Problema yra tai, kur padedami daiktai tada, kai jų nenešiojame ir kai jie mums nereikalingi „dabar”.
Interjero specialistai tai vadina vizualiniu triukšmu. Akis registruoja kiekvieną paviršiuje gulintį daiktą kaip nebaigtą užduotį, tad net kelios ant kėdės permestos kelnės ar palangėje sustatyti kremai sukuria pojūtį, kad kambarys netvarkingas — nors iš tiesų jis švarus. Kol daiktai neturi savo aiškios vietos, jie visada atsiduria matomose vietose: ant lovos krašto, ant tos vienos „prakeiktos kėdės”, ant komodos.
Netvarka prasideda nuo sprendimų nuovargio
Rytą, kai skubate, jums reikia priimti dešimtis smulkių sprendimų: ką apsivilkti, kur padėti vakar dėvėtą megztinį, ar švarkas dar tinka nešioti, ar jau į skalbinius. Kai spinta perpildyta ir daiktus tenka traukti su jėga, smegenys pasirenka lengviausią kelią — palikti drabužį ant paviršiaus. Taip gimsta „kėdė-monstras”.
Sprendimas nėra daugiau tvarkytis. Sprendimas — sumažinti sprendimų kiekį. Čia padeda kapsulinės garderobos principas: paliekate 30–40 tarpusavyje derančių drabužių, kuriuos iš tiesų nešiojate, o sezono neatitinkančius supakuojate ir paslepiate. Staiga rytinis pasirinkimas tampa greitas, o spinta — pusiau tuščia.
Vertikalumas svarbiau už plotą
Daugelis žmonių mano, jog jiems trūksta ploto. Iš tiesų dažniausiai trūksta aukščio panaudojimo. Standartinė spinta turi vieną kabyklą per vidurį ir tuščią erdvę viršuje bei apačioje. Pridėjus antrą kabyklos lygį trumpiems drabužiams, o viršutinę zoną skyrus retai naudojamiems daiktams, talpa padvigubėja be nė vieno papildomo kvadratinio metro.
Kai įprastos spintos nebeužtenka arba kai norisi visus drabužius laikyti vienoje uždaroje, tvarkingoje erdvėje, praverčia atskira erdvė rūbams — gerai suplanuotos drabužinės leidžia suskirstyti daiktus zonomis pagal sezoną ir dažnumą, o durys paslepia visą vidinį „chaosą” nuo akių. Tai ir yra tas triukas, dėl kurio miegamasis pradeda atrodyti ramus: ne todėl, kad daiktų mažiau, o todėl, kad jie nematomi.
Zonavimas: kiekvienam daiktui — savas adresas
Profesionalūs organizatoriai laikosi paprasto principo — daiktas grįžta ten pat, iš kur buvo paimtas, tik jei tas „ten” yra patogiau nei palikti jį ant paviršiaus. Todėl svarbu daiktus grupuoti pagal naudojimo dažnumą, o ne pagal tipą. Kasdien dėvimi drabužiai turi būti akių lygyje ir po ranka. Proginiai — viršuje. Sezoniniai — atskirose dėžėse su etiketėmis.
Keletas praktinių žingsnių:
- Aksesuarus (diržus, skaras, papuošalus) laikykite atviruose skyreliuose ar ant kabliukų, kad matytumėte visą turimą arsenalą.
- Batus statykite ant nuožulnių lentynų arba skaidriose dėžėse — taip nedingsta pora ir nesikaupia dulkės.
- Skalbinius rūšiuokite iškart, dviejuose atskiruose krepšiuose, kad neliktų „vienos krūvos ant kėdės”.
Įprotis, kuris viską pakeičia
Yra viena taisyklė, kurią rekomenduoja beveik visi tvarkos ekspertai: vienos minutės principas. Jei daiktą į vietą galima padėti greičiau nei per minutę — padarykite tai iškart, o ne „vėliau”. Būtent tos atidėtos minutės per savaitę virsta valanda tvarkymosi.
Tvarkingas miegamasis nėra apie discipliną ar charakterį. Tai apie sistemą, kurioje tvarką palaikyti lengviau nei netvarką. Kai kiekvienas drabužis turi aiškią, patogiai pasiekiamą vietą, netvarka tiesiog nebeturi kur atsirasti — ir šeštadienio rytą galėsite skirti kavai, o ne kovai su ta kėde.